Kodėl reikia išskinti pirmamečių bijūnų pumpurus?

Šiemet pastebėjau, kad tarp bijūnų gerbėjų dar yra daug žmonių, nežinančių, kad pirmais metais po pasodinimo reikia išskinti bijūnų pumpurus. Kadangi buvo ir daug tokių, kurie tokiai praktikai nepritarė, nes nei mama, nei močiutė taip nedarydavo, tai mano kolegė, agronomė ir patyrusi bijūnų augintoja, Aušra Slizinienė, parašė puikų ir išsamų straipsnį, kuriuo dalinuosi:

pirmameciu-bijunu-pumpuru-iskynimas

Ilgametė patirtis ir gilinimasis į augalo biologinį vystymąsi patvirtino kitų patirtį ir man jau ginčytis su labiau patyrusiais nesinori. 🙂 Naują augalą paprastai įsigyjame 2 būdais: perkame šaknies gabalėlį kurį sodiname rudenį (dažniausiai ir rekomenduotina) ir perkame augalą vazone.

1 variantas – perkame šaknies gabalėlį.

Šaknies gabalėlis, tai dažniausiai 1/3 – 1/5 suaugusio augalo, kuris augo gerose sąlygose ir dar prieš jį padalinant per vasarą buvo jau susiformavęs visus žiedinius ir lapinius pumpurus. Kai gaunate, kad ir stiprią šaknies dalį, su 3-5 pumpurais, net kokie 3 iš jų būna žiediniai.

Augalas buvo užsiprogramavęs, kad su savo esama šaknų mase kitais metais juos lengvai užaugins. Rudenį pasodinate, jei tai padarote laiku, prieš eidamas žiemoti jis spėja užsiauginti smulkias baltas šakneles ir įsikabina į dirvožemį, dar pasimaitina, orams šąlant užmiega žiemos miegui. Pavasarį bunda ir pradeda auginti žiedinius pumpurus. O šaknų masės gerokai trūksta. Visas jėgas atidavęs žiedams, kuriuos stengiasi pražydinti iš paskutinių jėgų, augalas nusilpsta ir kitais metais labai dažnai nesuformuoja nei vieno žiedinio pumpuro. O jei dar kokia ligelė – štai jums ir atsakymas, ką aš darau negerai, kad mano bijūnas jau kelinti metai nežydi.

Nuskynus žiedinius pumpurus nuo pirmą sezoną žydinčio augalo, neleidžiame jam daugintis generatyviškai, taigi jis kompensuoja papildomos šaknų masės priauginimu – skatiname vegetatyvinį dauginimąsi. Jei šaknų pakankamai, jis jau antrajam sezonui pradeda formuoti žiedinius pumpurus. Juos aš jau skinu pačioje žydėjimo pradžioje trumpu koteliu, kad nenuraškyčiau per daug lapų.

2 variantas – perkame augalą vazonėlyje.

Jaunutė botanikos sodo specialistė net vazone augančius bijūnus rekomenduoja persodinti rudenį, mūsų augimo zonai rekomenduojamais terminais. Iš kai kurių kurių pardavėjų girdėjau rekomendaciją, kad tai geriausiai padaryti iš karto nusipirkus bijūną vazone. Aš pati pastebėjau, kad iš karto po nupirkimo į gruntą persodinti bijūnai kitais metais atrodo gyvybingesni, nei tie, kurie dar kurį laiką kankinosi vazone (na, nebent juos prižiūrite labiau nei savo vaikus, palaikydami optimalią drėgmę (nei per daug, nei per mažai) ir saugodami vazoną nuo perkaitimo. Jei vazone esantis bijūnas jau turi pumpurą ar kelis – iš karto nusipirkus arba jam tik įgavus atspalvį jį nuskinu – vazoje jis jau ir pats išsiskleis ir nealins savo šaknyno. Tą patį padarau ir su jau išsiskleidusiais žiedais, jei perku žydintį augalą.

Taigi, tikėtina, kad augalas greičiau sutvirtės, prisiaugins trūkstamos šaknų masės ir galės toliau normaliai augti ir vystytis. Žiedus taip pat rekomenduojama nuskinti nuo bebaigiančių žydėti bijūnų (estetika ir puvinio profilaktika, botrytis lengviau užsikabina ant senesnių žiedlapių). Kai kurie iš jų brandina sėklas, kiti tik suformuoja dėžutę-lapavaisius, dar kiti – tik žiedadulkes. Išimtis – jei norite užsiauginti naują bijūno veislę iš bijūno, kuris subrandina gyvybingas sėklas, tačiau ir čia, jei noriu daigių sėklų, palieku tik vieną kitą sveikiausiai atrodantį dėžutę-lapavaisį – kitus nepilnai susiformavusius – išskinu.